Rinkos pusiausvyra
Rinkos pusiausvyra - ši ekonomikos būklė, kai prekių kiekis, kuriam esant stabili paklausa tam tikra kaina, yra lygus siūlomoms kainoms parduodamų prekių kiekiui.
Dalis ekonominės erdvės, kuriojeyra pardavėjų ir pirkėjų interesai, vadinama ekonomine erdve. Įprastiniu gyvenimu prekių pirkimas ir pardavimas gali vykti visiškai skirtingomis kainomis, ribojamas paklausos kainos viršutine riba ir tiekimo kainos apatine riba. Tokio realaus sandorio kainą lemia keletas veiksnių: jėgų koreliacija (monopolija ar monopsonija); neracionalus elgesys dėl patirties stokos ar blogo dalyvių supratimo.
Šioje ekonominėje erdvėje yra stabilus taškas (arba rinkos pusiausvyra) Jei nei pirkėjas, nei pardavėjas nėra naudinga pakeisti situaciją pastovus. Šiuo metu ten yra rinkos elgesį optimizavimas.
Kaina, už kurią rinkoje siūlomas produktas atitinka jos paklausą, vadinama pusiausvyra. Atitinkamas siūlomo produkto kiekis rinkoje yra pusiausvyros pasiūlymas.
Pusiausvyros kaina yra sankryžos taškepasiūlos ir paklausos kreivės. Tai geriausia kaina. Tai yra, jei rinkos kaina nukrenta žemiau pusiausvyros, kad būtų parodyti prekių deficitą ir, jei virš pusiausvyros kilimo - bus užversti produktus neįvykdomus. Abiem atvejais jis pradeda dirbti rinkos mechanizmą įdėti spaudimą kainoms iš viršutinės ir apatinės pusių pasiekti pusiausvyros kaina.
Rinkos pusiausvyra liks tiek, kiekne kainų veiksniai, darantys įtaką paklausos ir tiekimo tvarkaraščių pokyčiams. Įprastoje ekonomikoje pusiausvyros svyravimai yra laikini. Dėl kainos svyravimų galiausiai turėtų būti nustatyta nauja pusiausvyros kaina. Tai yra pagrindinis rinkos veikimo principas.
Mikro lygmenyje išskiriamos dvi pusiausvyros rūšys: privati ir bendra rinkos pusiausvyra.
Privataus rinkos pusiausvyra Ar situacija, kai viešąją kolektyvinę gamybą sudaro atskiros atskirų gamintojų pagamintų prekių grupės ir jas realizuoja atskiros gyventojų grupės.
Bendra rinkos pusiausvyra Ar yra situacija, kai yra korespondencijatarp viešojo agregavimo produkcijos ir visos nacionalinės pajamos, kurios yra skirtos vartoti gyventojams, tai yra pusiausvyra tarp gyventojų perkamosios galios ir siūlomų prekių ir paslaugų kiekio.
Rinkos pusiausvyra laikoma stabili, jei nukrypimas nuo jos reiškia vienalaikį grįžimą į pradinę būseną. Priešingu atveju pusiausvyra nestabili.
Momentinis balansas apibūdina situaciją, kai pasiūla rinkoje nesikeičia.
Rinkos būklę tiesiogiai įtakoja valstybės siekta mokesčių politika. Mokesčių poveikis rinkos pusiausvyrai sumažėja iki tokio mechanizmo veikimo.
Mokesčiai reguliuoja socialinių sluoksnių pajamasGyventojų. Papildomos pajamos įtakoja nevalstybinio sektoriaus perkamąją galią. Tuo pat metu dėl mokesčių padidėjimo mažėja įmonių ir namų ūkių pajamos bei jų vartojimo ir taupymo galimybės. Mokesčių tarifų mažinimas teigiamai veikia namų ūkių ir įmonių pajamas, o tai skatina paklausą.
Mokesčiai yra išlaidos, dėl kurių padidėja prekių kainos, jos perduodamos gamintojams, o paskui vartotojams.
Nesvarbu, ar pardavėjas moka mokestį, ar pirkėjui, bet kuriuo atveju jis turi įtakos paklausos ir pasiūlos kreivių būklei. Jei pirkėjas moka, paklausa sumažėja; jei pardavėjas sumažino tiekimą.
